Radioaktyviosios atliekos – panaudotas branduolinis kuras ir kitos kietosios, skystosios ar dujinės pakartotinai naudoti neskirtos radioaktyviosios medžiagos, kurios neatitinka nebekontroliavimo kriterijų ir kurioms reguliuojančioji institucija taiko reguliuojamąją kontrolę.

Pagrindinis radioaktyviųjų atliekų susidarymo šaltinis Lietuvoje yra Ignalinos atominė elektrinė (toliau – Ignalinos AE). Joje susidaro daugiau kaip 99,9 % visų radioaktyviųjų atliekų. Taip pat radioaktyviosios atliekos susidaro naudojant radioaktyviuosius šaltinius ir medžiagas gydymo įstaigose, mokslinėse laboratorijose bei pramonėje. Radioaktyviosios atliekos yra tvarkomos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginiuose.

Radioaktyviųjų atliekų klasifikavimas

Radioaktyviosios atliekos pasižymi įvairiomis fizinėmis ir cheminėmis savybėmis. Radioaktyviosios atliekos skirstomos į trumpaamžes ir ilgaamžes atsižvelgiant į jų sudėtyje esančių ilgaamžių radionuklidų koncentraciją.

Pagal žmogui ir aplinkai keliamą pavojų radioaktyviosios atliekos yra skirstomos į labai mažai, mažai ir vidutiniškai, ir labai radioaktyvias. Dar vieną radioaktyviųjų atliekų grupę sudaro panaudoti uždarieji radioaktyvieji šaltiniai.

Spauskite ant paveikslėlio, kad matytumėte didesnį vaizdą.

Radioaktyviosios atliekos Lietuvos branduolinės energetikos objektuose:

• Panaudotas branduolinis kuras ir kitos ilgaamžės radioaktyviosios atliekos

• Trumpaamžės mažai ir vidutiniškai radioaktyvios atliekos

• Trumpaamžės labai mažai radioaktyvios atliekos

• Panaudoti uždarieji šaltiniai

Priklausomai nuo savo būsenos tipo radioaktyviosios atliekos gali būti dujinės, kietosios arba skystosios.

Dujininės radioaktyviosios atliekos – dujinės būsenos radioaktyviosios medžiagos arba dulkių pavidalo radioakyviosios medžiagos (aerozoliai), kurių išmetimai į aplinką yra ribojami nustatant ribinius į aplinką išmetamų radionuklidų aktyvumus, vadovaujantis Lietuvoje galiojančiais reikalavimais. Plačiau apie radionuklidų išmetimus į aplinką skaitykite čia.

Kietosios radioaktyviosios atliekos pagal radiologines savybes ir technologines tvarkymo ypatybes Lietuvoje skirstomos į klases – trumpaamžes labai mažai radioaktyvias atliekas (A klasė), trumpaamžes mažai radioaktyvias atliekas (B klasė), trumpaamžes vidutiniškai radioaktyvias atliekas (C klasė), ilgaamžes mažai radioaktyvias atliekas (D klasė) ir ilgaamžes vidutiniškai radioaktyvias atliekas (E klasė). Panaudoti uždarieji jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai priskiriami atskirai radioaktyviųjų atliekų klasei (F klasė). Panaudotas branduolinis kuras priklauso labai radioaktyvioms atliekoms (G klasė). Radioaktyviųjų atliekų klasės taip pat siejamos su numatomu atliekų dėjimo į radioaktyviųjų atliekų atliekyną būdu ir atliekyno tipu.

Atsižvelgiant į taikomus radioaktyviųjų atliekų apdorojimo būdus, kietosios radioaktyviosios atliekos papildomai skirstomos į degias, nedegias, presuojamas, nepresuojamas ir neapdorojamas. Atliekos, kuriose radionuklidų savitieji aktyvumai neviršija nebekontroliuojamųjų radioaktyvumo lygių, o kai atliekose yra kelių rūšių radionuklidai jų aktyvumo koncentracijos ir nebekontroliuojamojo radioaktyvumo lygio santykių suma neviršija 1,  priskiriamos nebekontroliuojamosioms atliekoms ir gali būti naudojamos pakartotinai arba tvarkomos kaip įprastos neradioaktyviosios atliekos.

Skystosios radioaktyviosios atliekos (užterštas BEO technologinis vanduo, pavyzdžiui vanduo, naudojamas reaktoriaus aušinimui ar kitoms BEO reikmėms, ar užteršto vandens valymui naudotos filtravimo medžiagos) klasifikuojamos pagal jose esančių radionuklidų aktyvumą: iki 4·105 Bq/l atliekos laikomos mažai  radioaktyviomis, o nuo 4·105 Bq/l (įskaitytinai) – vidutiniškai radioaktyviomis atliekomis. Skystosios radioaktyviosios Ignalinos AE atliekos galutinai apdorojamos jas sukietinant.

Iš pradžių užterštas vanduo kaupiamas saugojimo talpyklose ir vėliau garinamas. Garų kondensatas, siekiant sumažinti radionuklidų kiekį jame, filtruojamas per jonų mainų dervas ir perlito miltelius. Išvalytas vanduo grąžinamas į technologinio vandens ciklą. Garinant dalis radionuklidų lieka koncentrate, todėl šis koncentratas yra saugomas specialioje talpykloje. Eksploatuojant Ignalinos atominę elektrinę ir vėliau iki 2015 metų koncentratas buvo bitumuojamas (sumaišomas su grynu bitumu) dviejuose bitumavimo įrenginiuose. Šis bitumo mišinys saugomas specialiose talpyklose bitumuotų atliekų saugykloje.

Nuosėdos iš koncentrato, jonų mainų dervos iš Ignalinos AE vandens valymo ir skystųjų atliekų apdorojimo sistemų, pagalbinė filtravimo medžiaga (perlitas) yra cementuojamos cementavimo įrenginyje. Šių medžiagų ir cemento mišinys supilamas į statines, jos dedamos į betoninį saugojimo konteinerius, kurie transportuojami į šalia esančią sucementuotų atliekų saugyklą. Ignalinos AE planuoja cementuoti ir radioaktyvųjį garinimo koncentratą, kuris anksčiau būdavo bitumuojamas.

Sukietintos visos Ignalinos AE sukauptos, eksploatavimo metu susidariusios ir eksploatavimo nutraukimo metu susidarysiančios skystosios radioaktyviosios atliekos toliau tvarkomos kaip kietosios radioaktyviosios atliekos.

Nuo Ignalinos AE eksploatavimo pradžios susidariusios galutinai neapdorotos kietosios radioaktyviosios atliekos saugomos elektrinės teritorijoje esančiose radioaktyviųjų atliekų saugyklose. Siekiant šias atliekas galutinai sutvarkyti, reikia jas iš saugyklų išimti, surūšiuoti, apibūdinti, apdoroti ir sudėti į atliekynus, užtikrinančius ilgalaikę pasyviąją saugą. Šiuo tikslu VĮ Ignalinos atominė elektrinė pastatė kietųjų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo kompleksą, kuriame kietosios radioaktyviosios atliekos bus rūšiuojamos, apibūdinamos, įvairiais būdais apdorojamos (presuojamos, deginamos) ir imobilizuojamos (cementuojamos). Taip pat šiame komplekse bus dvi atskiros radioaktyviųjų atliekų saugyklos, skirtos trumpaamžėms ir ilgaamžėms radioaktyviosioms atliekoms saugoti. Šiuo metu vyksta komplekso įrenginių karštieji bandymai. Komplekse ketinama atliekas apdoroti, kol bus išmontuojama Ignalinos AE, o saugyklose jas saugoti iki bus pastatyti atliekynai ir atliekos perkeltos į juos. 

Daugiausia Ignalinos AE eksploatavimo metu susidariusių atliekų yra trumpaamžės, kietosios labai mažai radioaktyvios (A klasės) bei mažai ir vidutiniškai radioaktyvios atliekos (B ir C klasės) atliekos. Šių apdorotų atliekų, parengtų saugykloms ar atliekynams, kiekis ir toliau didės iki bus baigti išmontuoti energetiniai blokai, nes ne visus išmontuojamus įrenginius ir pastatus įmanoma ar tikslinga dezaktyvuoti, t. y. technologinio proceso metu nuo įrenginių, pastatų, konstrukcijų ar jų dalių paviršių specialiu būdu pašalinti radioaktyviąsias medžiagas ir toliau juos naudoti pramonėje arba sutvarkyti kaip įprastas atliekas.  

Galutinis radioaktyviųjų atliekų tvarkymo būdas yra dėti jas į radioaktyviųjų atliekų atliekynus. Trumpaamžėms labai mažai radioaktyvioms atliekoms statomas 60 000 m³, o mažai ir vidutiniškai radioaktyvioms atliekoms – 100 000 m³ atliekynas. Ilgaamžės ir labai radioaktyviosios atliekos turi būti  sudėtos į giluminį atliekyną. Šio atliekyno projektas tik pradedamas (vykdomi tyrimai, rengiami pirminiai dokumentai ir aikštelės atrankos kriterijai).

Panaudotas branduolinis kuras ir kitos ilgaamžės radioaktyviosios atliekos

Panaudotas branduolinis kuras – tai branduolinis kuras po naudojimo išimtas iš reaktoriaus ir laikomas netinkamu toliau naudoti. Panaudotas branduolinis kuras priskiriamas labai radioaktyvioms ilgaamžėms radioaktyviosioms atliekoms. Šalyse, kuriose panaudotas branduolinis kuras nepriskiriamas radioaktyviosioms atliekoms, jis gali būti perdirbamas, išskiriant naudingas medžiagas vėl naudoti reaktoriuje energijos gamybai, arba apdorojamas kaip radioaktyvios atliekos.

Ilgaamžės radioaktyviosios atliekos – tai atliekos, savo sudėtyje turinčios reikšmingą kiekį radionuklidų, kurių pusėjimo trukmė ilgesnė nei 30 metų. Be panaudoto branduolinio kuro dar prie šios rūšies radioaktyviųjų atliekų priskiriamos aktyvuotos metalinės reaktorių ir kuro rinklių dalys, kuro kanalai, reaktoriaus grafitas, valdymo ir apsaugos sistemos dalys.

Šios atliekos susikaupė veikiant Ignalinos AE, taip pat susidaro elektrinės eksploatavimo nutraukimo ir išmontavimo metu, jos yra saugomos Ignalinos AE saugyklose.

Nedidelė dalis ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų iki 1989 m. susidariusių pramoninės, medicininės ir mokslinės veiklos metu,  yra sukaupta ir saugoma uždarytoje Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugykloje.

Lietuvoje per Ignalinos AE veikimo laikotarpį susikaupęs panaudotas branduolinis kuras nėra perdirbamas. Iškrovus iš reaktoriaus, keletą metų jis laikomas greta reaktoriaus įrengtuose aušinimo baseinuose, kur vanduo jį nepertraukiamai aušina, nes panaudotame kure susikaupusios radioaktyviosios medžiagos išskiria didelį šilumos kiekį. Baseinuose kuras laikomas ne mažiau kaip 6,5 metų, vėliau išimamas, dedamas į specialius konteinerius ir saugomas šalia Ignalinos atominės elektrinės esančiose sausojo tipo panaudoto branduolinio kuro saugyklose. Visą kurą iš abiejų Ignalinos AE energijos blokų aušinimo baseinų planuojama išvežti iki 2022 m. pabaigos.

Sukauptos kietosios ilgaamžės radioaktyviosios atliekos iš dabartinių radioaktyviųjų atliekų saugyklų bus nugabentos į tvarkymo įrenginius, kur bus sutvarkytos (išrūšiuotos atsižvelgiant į radiologines savybes, suformuotos radioaktyviųjų atliekų pakuotės, atitinkančios priimtinumo kriterijus) ir padėtos saugoti į naujus saugojimo įrenginius.

Ignalinos AE abiejų reaktorių ir reaktoriaus kanalų konstrukcijoje buvo panaudota apie 3800 tonų grafito. Išmontuojant reaktorių grafitas turės būti išimtas ir saugiai sutvarkytas. Dalis grafito (reaktoriaus kanalų grafitas) bus sudėtas į specialias plieno statines, kurios bus dedamos į betoninius konteinerius. Taip bus sutvarkyta apie 6,5 proc. viso grafito.

Tiek panaudotas branduolinis kuras, tiek kitos ilgaamžės radioaktyviosios atliekos saugyklose ir kituose saugojimo įrenginiuose bus saugomos laikinai, apie 50 metų, o ateityje dedamos į giluminį atliekyną. Nors jos išliks radioaktyvios tūkstančius metų, tačiau jas sudėjus į giluminį atliekyną, kur dėl gamtinių ir sukurtų inžinerinių barjerų jos bus nepavojingos žmonėms ir aplinkai.

Svarbu paminėti, kad Lietuvoje nėra saugomas panaudotas branduolinis kuras atvežtas iš kitų valstybių. Šis draudimas įtvirtintas Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose.

Trumpaamžės mažai ir vidutiniškai radioaktyvios atliekos

Trumpaamžės mažai ir vidutiniškai radioaktyvios atliekos yra tos trumpaamžės atliekos, kurių dozės galia nuo paviršiaus viršija 0,2 mSv/h. Šios atliekos susidaro atliekant remontus, nedidelės apimties darbus Ignalinos AE centrinėje salėje bei panaudoto branduolinio kuro aušinimo baseinų salėje ir eksploatavimo nutraukimo metu, išmontuojant įrangą. Prie šios rūšies radioaktyviųjų atliekų priskiriama nusidėvėjusi ar išmontuojama įranga, vamzdžiai, konstrukciniai elementai, statybinės atliekos.

Trumpaamžės mažai ir vidutiniškai radioaktyvios atliekos yra apdorojamos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginiuose. Siekiant sumažinti atliekų tūrį, jos yra supresuojamos. Vėliau dedamos į betoninius konteinerius, cementuojamos ir saugomos saugyklose Ignalinos AE aikštelėje.  Ateityje šios atliekos bus pervežtos į paviršinį mažai ir vidutiniškai radioaktyvių atliekų atliekyną, kurio priežiūra bus vykdoma 300 metų, kol atliekos taps nepavojingos žmonėms ir aplinkai.

Trumpaamžės labai mažai radioaktyvios atliekos

Trumpaamžės labai mažai radioaktyvios atliekos – tai atliekos, kurių dozės galia nuo atliekų paviršiaus yra mažesnė nei 0,2 mSv/h. Todėl joms sutvarkyti naudojami nesudėtingi gamtiniai ir dirbtiniai barjerai, pavyzdžiui tranšėjiniai, ar pilkapio tipo atliekynai.  

Trumpaamžės labai mažai radioaktyvios atliekos susidaro remontuojant Ignalinos AE įrenginius ir valant patalpas, taip pat eksploatavimo nutraukimo metu. Tai gali būti popieriaus ir vatos atliekos, elektros kabelių gabalai, filtrai, metalinės įrenginių dalys, gumos ir šiluminės izoliacijos medžiagos, statybinės atliekos. Šios atliekos išlieka pavojingos apie 100 metų. Siekiant apsaugoti žmones ir aplinką, trumpaamžės labai mažai radioaktyvios atliekos dedamos į metalinius konteinerius, presuojamos atliekos supresuojamos į ryšulius, kurie apsukami polietileno plėvele ar dedamos į didmaišius ir saugomos saugykloje Ignalinos AE teritorijoje. Ateityje, įrengus labai mažai radioaktyvių atliekų atliekyną, jos bus pervežtos į jį.

Svarbu paminėti, kad kai kurios mažai užterštos radioaktyviosios atliekos gali būti dezaktyvuotos, t. y. nuo įrenginių, konstrukcijų ar jų dalių paviršių specialiu būdu yra pašalinamos radioaktyviosios medžiagos. Atlikus dezaktyvaciją ir pasitelkus specialius įrenginius pagal galiojančius reikalavimus įsitikinus, kad atliekų aktyvumas neviršija nebekontroliuojamųjų radioaktyvumo lygių ir jų jau nebereikia kontroliuoti radiacinės saugos požiūriu, jos gali būti naudojamos ir tvarkomos įprastais būdais. Pavyzdžiui, dalis įrangos ar metalinės dalys gali būti toliau naudojamos pramonėje arba statybinės atliekos sutvarkomos kaip įprastos.

Panaudoti uždarieji radioaktyvieji šaltiniai

Medicinoje naudojami didelio aktyvumo uždarieji radioaktyvieji šaltiniai (pavyzdžiui, vėžiniams susirgimams gydyti). Pramonėje uždarieji radioaktyvieji šaltiniai dažnai naudojami defektoskopuose, dūmų jutikliuose ir kituose matavimo ar kokybės užtikrinimo įrengimuose. Uždarieji radioaktyvieji šaltiniai naudojami ir moksliniuose tyrimuose. Medicinos, pramonės ar mokslo įstaigos panaudotus uždaruosius radioaktyviuosius šaltinius pirmiausia siekia grąžinti jų gamintojams. Tie šaltiniai, kurių gamintojams grąžinti nepavyksta (dėl gamintojų bankroto ar kitų aplinkybių), turi būti tvarkomi kaip radioaktyviosios atliekos, atsižvelgiant į jų radiologines savybes. Kai kuriuos užtenka atitinkamą laiko tarpą išlaikyti saugyklose, kol suskils radionuklidai ir jas bus galima tvarkyti kaip įprastas atliekas. Kitus reikia sudėti į radioaktyviųjų atliekų atliekynus vadovaujantis priėmimo į juos kriterijais.

Garantijų sistema – įvairių kontrolės priemonių rinkinys (patikrinimai, nuotolinio stebėjimo ir kontrolės sistemos), kurį Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) ir Europos Komisija (EK) naudoja siekdamos įsitikinti, ar valstybė laikosi savo tarptautinių įsipareigojimų branduolines programas naudoti tik taikiais tikslais.

Garantijų sistema yra paremta šalies deklaruotos informacijos apie šalyje esančias branduolines medžiagas,  branduolinius objektus ir veiklą branduolinės energijos panaudojimo srityje teisingumu ir išsamumu. Remdamasi šia informacija TATENA ir EK atlieka patikrinimus, vykdo nuolatinę stebėseną bei vertina nuotoliniu būdu gaunamą informaciją.

Jeigu šalis yra pasirašiusi ne tik Susitarimą su TATENA dėl garantijų taikymo, bet ir jo Papildomą protokolą, TATENA ir EK gauna daugiau ir išsamesnės informacijos iš šalies, o TATENA inspektoriai įgyja platesnes teises tikrinti ne tik tai, kas yra deklaruota, bet ir tai ko šalis nėra deklaravusi.

Patikrinimai

TATENA ir EK inspektoriai atlieka reguliarius ir specialius patikrinimus šalių branduolinės energetikos objektuose ir įrenginiuose, tikrina kitus ūkio subjektus, vykdančius veiklą branduolinės energijos panaudojimo srityje. Taip pat TATENA turi papildomos prieigos teisę. Tai reiškia, kad TATENA inspektoriai gali patekti į bet kurią įmonę ar organizaciją, kuri pagal Papildomą protokolą yra deklaravusi veiklą su branduolinėmis medžiagomis ar tokios veiklos nutraukimą,  apie tai pranešę ne mažiau kaip prieš 24 valandas, o atlikdami patikrinimą į bet kurią tikrinamo objekto vietą, kuri nebūtinai buvo nurodyta atliekamo patikrinimo plane – prieš 2 valandas, kad įsitikintų, jog ten nėra nedeklaruotų branduolinių medžiagų ir nevykdoma nedeklaruota veikla. Patikrinimų metu TATENA inspektoriai gali atlikti vizualinį stebėjimą, imti mėginius, naudoti prietaisus radiacijai aptikti ir matuoti, naudoti plombas ir kitas kontrolės ar bandymo atidaryti nustatymo priemones. Taip pat vykdyti fizinės inventorizacijos tikrinimus, atlikti neardomosios analizės matavimus ar imti mėginius vėlesniam ištyrimui. Ruošdamiesi patikrinimui ar po patikrinimo atlikimo, inspektoriai taip pat gali nagrinėti įrašus, susijusius su branduolinės medžiagos kiekiu, kilme ir išdėstymu, nagrinėti su garantijomis susijusius gamybos ir išsiuntimo apskaitos dokumentus, bei nagrinėti ardomosios analizės metodais atliktų tyrimų rezultatus.   

Vykdydama nuolatinę garantijų įgyvendinimo šalyse stebėseną, TATENA ir EK pasitelkia ir įvairias nuotolinio stebėjimo ir apsaugos priemones.

Naujos kartos stebėjimo sistemos

Šią sistemą sudaro vaizdo kameros įrengtos branduolinių medžiagų saugojimo vietose, šalia ir pačiuose panaudoto branduolinio kuro aušinimo baseinuose (povandeninės vaizdo kameros), taip pat tranzitiniuose taškuose, kur galimas branduolinių medžiagų judėjimas. Šių sistemų perduodami duomenys yra iš anksto apdorojami naudojant specializuotą programinę įrangą, kuri, pagal tam tikrus parametrus,  aptinka medžiagų judėjimą, o inspektoriai vėliau išnagrinėja gautus duomenis ir įvertina, ar jie atitinka įprastas ir praneštas operacijas branduolinės energetikos objekte ar įrenginyje.

Nuotolinis stebėjimas

Nuotoliniu būdu matuoti radiacijos lygį branduolinės energetikos objektuose ir įrenginiuose naudojamos monitoringo sistemos, kurias sudaro neutronų detektoriai neutronų ir gama spinduliuotės lygiui matuoti, taip pat įvairūs jutikliai galintys užfiksuoti temperatūros pokytį, radioaktyviųjų medžiagų nuotėkį ir kitus parametrus. Tokios priemonės yra įrengtos specialiose vietose, skirtose charakterizuoti ir tikrinti branduolines medžiagas, stebėti panaudoto branduolinio kuro transportavimą BEO aikštelėje. Ši nuotolinio stebėjimo įranga fiksuoja bei perduoda užkoduotą informaciją į TATENĄ ir EK būstinę visą parą.

Apsauginės plombos ir anspaudai

Apsauginėmis plombomis ir antspaudais TATENA ir EK inspektoriai antspauduoja konteinerius su šviežiu ir panaudotu branduoliniu kuru ar kitomis branduolinėmis medžiagomis, išlaikymo baseinuose esančius kanalus, kuriuose laikomos panaudoto branduolinio kuro kasetės. Tam naudojamos kelių tipų plombos, tarp jų yra pritaikytų naudoti po vandeniu ar net radiacijos poveikio sąlygomis.

Metalinės vienkartinės plombos naudojamos jau daugiau nei 30 metų. Kiekviena tokia plomba turi unikalius žymenis ir numerį, kuris prieš išduodant plombą inspektoriams yra registruojamas. Po plombavimo kasmet vykstančių patikrinimų metu inspektoriai šias plombas keičia naujomis. Nuimtos plombos yra vežamos į laboratoriją, kur yra įvertinamas jų vientisumas – ar jos nebuvo pažeistos neteisėtai atidarius konteinerį ar jo transportavimo metu, taip pat tikrinamas jų autentiškumas –  ar grąžintų plombų spaudai sutampa su užregistruotais išdavimo metu.  

Elektroninės plombos. Šie daugkartinio naudojimo elektroniniai užraktai suteikia galimybę tarptautiniams inspektoriams nuotoliniu būdu gauti informaciją apie laikiną plombos nuėmimo ir uždėjimo datą, konkretų laiką ir trukmę, kuri yra išsaugoma šifruotoje vidinėje atmintyje. Nuimti ir vėl uždėti šias plombas gali branduolinių įrenginių operatoriai specifiniams veiksmams atlikti, taip pat priežiūrą šalies viduje vykdančios institucijos patikrinimų metu. Elektroninių plombų atmintyje išsaugotą informaciją apie atliktus veiksmus TATENA ir EK inspektoriai gauna nuotoliniu būdu, todėl ją palyginti su šalies deklaruota informacija apie veiklą gali nevykdami į vietą.

Įdomus faktas. Vienas elektroninių plombų pavyzdžių yra konteinerių su panaudotu branduoliniu kuru plombavimas naudojant ultragarsinių ir optinių plombų sistemą. Toks plombavimo būdas pirmą kartą pasaulyje lauko sąlygomis buvo išbandytas Lietuvoje 2014 m. šalia Ignalinos atominės elektrinės esančioje Panaudoto branduolinio kuro saugykloje (PBKS-1). Ši technologija paremta tuo, kad vienas iš konteinerio dangčio tvirtinimo varžtų yra pakeičiamas ultragarsiniu sandarinimo varžtu. Optinio pluošto kabelio pagalba šis varžtas sujungiamas su elektroninėmis plombomis, įtaisytomis konteinerio viršuje. Tas pats optinis pluošto kabelis nuvedamas konteinerio kraštu žemyn ir prijungiamas prie įrenginio, kuriame yra įmontuota speciali programinė įranga. Bandant taip užplombuotą konteinerį atidaryti, būtų pažeidžiamas optinio pluošto kabelio vientisumas. Informacija apie dingusį signalą iš karto pasiektų TATENA būstinę. Įdiegta sistema palengvino TATENA ir EK inspektorių darbą ir leido sutrumpinti jų atliekamų patikrinimų laiką, nes nebereikia lipti ant konteinerių viršaus – stebėsena vykdoma nuotoliniu būdu, visą reikalingą informaciją jie gauna peržiūrėję programinės įrangos įrašus.

Panaudoto branduolinio kuro saugykla (PBKS-1) šalia Ignalinos AE. 

Viena naujausių TATENA antspaudavimo technologijų yra lazerinė kartografijos sistema, naudojama konteinerių hermetiškumo patikrai. Ši technologija paremta paviršiaus lazerinės kartografijos principu – branduolinėmis medžiagomis užpildyto konteinerio uždarymo dangčio suvirinimo metu specialus skaitytuvas sugeneruoja aukštos raiškos suvirinimo siūlės žemėlapį. Patikrinimų metu šie konteineriai yra iš naujo nuskenuojami ir palyginami su suvirinimo metu sugeneruotomis siūlių žymėmis.  

VATESI veikla TATENA ir EK garantijų taikymo srityje

VATESI yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskirta atsakinga institucija už trišalio susitarimo tarp šalių narių, Europos atominės energijos bendrijos (Euratom) ir TATENA dėl garantijų taikymo ir jo Papildomojo protokolo įgyvendinimą Lietuvoje. VATESI teikia informaciją EK ir TATENA apie Lietuvoje esančias branduolines medžiagas, su branduolinio kuro ciklu susijusią mokslinių tyrimų ir taikomąją veiklą (įskaitant ir veiklą, kai nenaudojamos branduolinės medžiagos), teikia ketvirtines ataskaitas apie kontroliuojamų branduolinės paskirties įrenginių ir technologijų eksportą iš Lietuvos. Taip pat VATESI specialistai atlieka branduolinių medžiagų fizinės inventorizacijos patikrinimus, dalyvauja TATENA ir EK inspektorių atliekamuose Lietuvos branduolinės energetikos objektų ir kitų ūkio subjektų patikrinimuose.

Daugiau informacijos:

Branduolinio ginklo neplatinimo įsipareigojimų įgyvendinimas

Pagal tarptautinę praktiką išskiriami du pagrindiniai atominių elektrinių (AE) paleidimo etapai – bandymai nenaudojant branduolinių medžiagų, ir jas panaudojant. Pastarasis etapas apima branduolinio kuro įdėjimą į reaktorių, bandymus, nesudarant kritinės būsenos, bandymus sudarant kritinę būseną (sukeliant valdomą savapalaikę grandininę branduolių dalijimosi reakciją), mažos galios bandymus, galios didinimo bandymus.

VVER tipo reaktorių (Baltarusijos AE) paleidimo etapai

Pagal Rusijos praktiką, paleidžiant VVER tipo reaktorius išskiriami 4 etapai – baigiamieji darbai prieš paleidimą (įrangos derinimas ir bandymai), fizikinis reaktoriaus paleidimas, energetinis reaktoriaus paleidimas ir bandomasis pramoninis eksploatavimas. Po šių etapų pereinama į pramoninį eksploatavimą.

„Fizikinio“ reaktoriaus paleidimas apima  branduolinio kuro rinklių įkrovimą į reaktorių, kritinės būsenos jame sudarymą ir įvairius įrangos bandymus šioje būsenoje bei eksperimentus, daromus siekiant nustatyti fizikines reaktoriaus charakteristikas. Šiame etape reaktorius paleidžiamas nedidele galia, ir dėl to intensyvus jo aušinimas nėra būtinas.  Šiame etape elektros generatorius dar nepaleidžiamas. Vadovaujantis kitų VVER tipo elektrinių paleidimo praktika, šis etapas gali trukti apie 2 mėnesius.

„Energetinis“ paleidimas suprantamas kaip atominės elektrinės pripažinimo tinkama eksploatuoti etapas, kai reaktoriaus galia yra didinama iki tokio lygio, kad garo generatoriuose pasigamintų pakankamai garo, būtino pradėti sukti garo turbiną bei elektros generatorių. Šiame etape derinama ir tikrinama įranga, pradedami turbinos bandymai tuščiąja eiga. Šiame etape gali būti pradėta gaminti elektros energija, kuri gali būti patiekiama į elektros tinklus. Šis etapas gali taip pat trukti apie 2 mėnesius, priklausomai kaip sėkmingai vykdoma pripažinimo tinkama eksploatuoti programa. Nors energetinio paleidimo metu gali būti pagaminama „pirmoji elektra“, tačiau jos tiekimas į elektros tinklus dėl įvairių bandymų, įrangos derinimų ar remontų gali būti nestabilus.

Bandomojo pramoninio eksploatavimo metu atominės elektrinės energijos bloko galia palaipsniui yra didinama iki vardinės galios, atliekami kompleksiniai įrangos bandymai, siekiant pademonstruoti galimybę stabiliai veikti vardine galia bei kitais technologiniais režimais.

Užbaigus šiuos etapus pradedamas pramoninis eksploatavimas.

VVER tipo reaktoriai – korpusinio tipo, pagrindinis reaktoriais  komponentas yra reaktoriaus indas, kuriame cirkuliuoja įkaitintas neverdantis vanduo.

Branduolinis reaktorius yra suprantamas kaip įrenginys, kuriame vyksta arba gali vykti valdomoji grandininė branduolių dalijimosi reakcija. Branduolinis reaktorius gali būti naudojamas ne tik branduolinėje elektrinėje, bet ir moksliniais tikslais, taip pat izotopų gamybai ar laivuose kaip energijos šaltinis.

„Blokas“, arba teisingiau „energijos blokas“ suprantamas kaip įrenginių visuma, skirta elektros arba elektros ir šilumos gamybai. Branduolinės elektrinės energijos blokas yra branduolinis reaktorius su priklausiniais, skirtas elektros arba elektros ir šilumos gamybai.

Streso testai buvo Europos Sąjungos šalių iniciatyva, reaguojant į avariją Japonijos Fukušimos Daiči branduolinėje elektrinėje, atlikti papildomą branduolinių elektrinių (toliau – BE) keliamos rizikos bei jų saugos įvertinimą atsižvelgiant į galimas itin nepalankias sąlygas. Prie šios iniciatyvos prisijungė ne tik Europos sąjungos šalys, bet ir Šveicarija bei Ukraina. Streso testai buvo suprantami kaip papildomas išsamus ir skaidrus branduolinių elektrinių keliamos rizikos bei jų saugos įvertinimas atsižvelgiant į galimas itin nepalankias sąlygas. Visų BE veikla yra leistina vadovaujantis išduotomis licencijomis, tačiau priimtinumo sąlygos ir kriterijai, kuriais vadovaujantis buvo išduotos licencijos seniau projektuotoms ir statomoms BE, dažnai nebeatitinka šiuolaikinės praktikos ir branduolinių avarijų patirties. Streso testų pagrindinis tikslas buvo įvertinti BE pasirengimą veikti sąlygomis, blogesnėmis nei buvo numatytos išduodant atitinkamas licencijas, įskaitant sąlygas, panašias į susidariusias Fukušimos Daiči BE, nepaisant itin mažos tikimybės tokioms sąlygoms susidaryti.

Sprendimą peržiūrėti visų Europos Sąjungoje esančių BE saugą atliekant streso testus priėmė Europos Vadovų Taryba 2011 m. kovo 25 d. (avarija Japonijos Fukušimos Daiči BE įvyko 2011 m. kovo 11 d.). Streso testai buvo atliekami vadovaujantis deklaracija, kurią parengė Vakarų Europos branduolinę saugą reguliuojančiųjų institucijų asociacijos (WENRA) ir patvirtino Europos branduolinės saugos reguliuojančiųjų institucijų grupė (ENSREG). Streso testai buvo atlikti visose branduolines elektrines turinčiose Europos Sąjungos šalyse, taip pat šalyse, savanoriškai prisijungusiose prie šios iniciatyvos.

Streso testų metu pagal ENSREG patvirtintą deklaraciją turėjo būti atliktas papildomas BE saugos įvertinimas trijose srityse:
•    BE atsparumas retiems, bet didelius padarinius galintiems sukelti išoriniams įvykiams. Jų metu įvertinama, ar BE yra numatyta pakankamai saugos užtikrinimo priemonių, galinčių atlaikyti ekstremalius gamtos reiškinius (pavyzdžiui, žemės drebėjimą, nepalankias oro sąlygas, užtvindymą ir kitus poveikius) bei tinkamai suvaldyti tokių reiškinių padarinius. Streso testų metu ypatingas dėmesys buvo skiriamas seisminiams įvykiams ir užtvindymui, tačiau streso testų deklaracija tuo neapsiriboja, ir siūlo įvertinti visus galimus vidinius ir išorinius įvykius, nulemtus tiek gamtinių reiškinių, tiek žmogaus veiklos;
•    saugos funkcijų praradimas – turi būti įvertintas dalinis ir visiškas elektros energijos tiekimo praradimas BE reikmėms, BE galutinio šilumos sugėriklio praradimas bei šių įvykių deriniai;
•    sunkiųjų avarijų valdymas – turi būti įvertintos šių avarijų prevencijos ir valdymo priemonių tinkamumas BE reaktoriaus šerdies ir panaudoto branduolinio kuro baseinų aušinimo praradimo bei apsauginio gaubto konstrukcijos struktūrinio vientisumo praradimo atvejais.

Streso testų atlikimui buvo keliami ne tik techniniai, bet ir skaidrumo reikalavimai. Buvo suteikiama galimybė teikti pastabas visoms suinteresuotos pusėms, atskirais atvejais vyko susitikimai su nevyriausybinėmis organizacijomis, buvo stengiamasi viešinti visus streso testų metu sudarytus dokumentus.

Streso testai vyko vadovaujantis tokiomis nuostatomis:
1.    BE eksploatuojančios įmonės (operatoriai) atlieka savo BE vertinimą vadovaujantis streso testų deklaracija ir vertinimo ataskaitą pateikia savo šalies branduolinę saugą reguliuojančiajai institucijai.
2.    Šalies branduolinę saugą reguliuojanti institucija išnagrinėja operatorių pateiktas ataskaitas ir parengia Nacionalinę stresų testų ataskaitą, kurią pateikia ENSREG. Ši organizacija pateiktas ataskaitas išplatina savo internetinėje svetainėje ir nurodo terminą, iki kurio visi suinteresuoti asmenys gali teikti savo komentarus.
3.    ENSREG nominuoja ekspertus, kurie peržiūri konkrečios šalies Nacionalinę stresų testų ataskaitą, dalyvauja tarpusavio peržiūros vizite šalyje ir šios šalies pasirinktose BE bei parengia šios šalies „Streso testų“ rezultatų tarpusavio peržiūros ataskaitą, kurioje pateikia rekomendacijas kaip pašalinti peržiūros metu nustatytus BE projekto trūkumus.
4.    ENSREG rekomenduoja šalims parengti Nacionalinius veiksmų planus, sudarytus vadovaujantis rekomendacijomis nurodytomis šių šalių Peržiūros rezultatų ataskaitose, juos paskelbti ir periodiškai atsiskaityti ENSREG dėl Nacionalinių veiksmų planų vykdymo.

Nors 2011 m. Ignalinos AE jau neveikė, Lietuva atliko galutinai sustabdytų atominės Ignalinos AE energijos blokų, eksploatuojamos sausojo tipo panaudoto branduolinio kuro saugyklos bei tuo metu statomos antrosios panaudoto branduolinio kuro saugyklos streso testus, parengė ataskaitą ir ją pateikė ENSREG, dalyvavo nacionalinių ataskaitų tarpusavio peržiūros procese, parengė saugos gerinimo planą ir įgyvendino visas jame numatytas saugos gerinimo priemones. Daugiau informacijos čia.

Prie streso testų iniciatyvos vėliau prisijungė Taivanas, Armėnija, Turkija ir Baltarusija. Pastaroji taip pat, po didelio spaudimo iš Lietuvos pusės, praėjus 6 metams po deklaracijos dėl stresų testų pasirašymo su Europos Komisija, pateikė Baltarusijos AE statomos Astrave atliktų streso testų nacionalinę ataskaitą. Ši ataskaita buvo peržiūrėta Europos ekspertų grupės, taip pat komentarus ataskaitai galėjo teikti ir visuomenė. Iš viso Europos šalių ekspertai, įskaitant ekspertus iš Lietuvos, šiai ataskaitai pateikė 464 klausimus. Peržiūros rezultatų ataskaitoje Europos šalių ekspertai nurodė Baltarusijos AE projekto trūkumų bei pateikė apie 30 rekomendacijų kaip šiuos trūkumus būtų galima pašalinti. Baltarusija pateikė savo nacionalinį veiksmų planą praėjus daugiau nei metams po peržiūros ataskaitos patvirtinimo ir perdavimo Baltarusijos pusei. Baltarusija į pateiktas rekomendacijas atsižvelgė tik iš dalies. Peržiūros rezultatų ataskaitoje nurodytų Baltarusijos AE trūkumų pašalinti iki 1-ojo šios elektrinės energijos bloko paleidimo neplanuojama. Tarp plano priemonių dažnai nurodomi ne konkretūs saugą gerinantys veiksmai, tokie kaip įrenginių tobulinimas ar papildomų įrenginių įdiegimas, o svarstymas ir analizavimas, ar tokių veiksmų išvis reikia. Nepaisant priemonių svarbos, daugumos jų įgyvendinimo terminai nurodomi žymiai vėlesni (2021–2024 m.), nei 1-ojo energijos bloko paleidimas (2020 m.). 2020 m. pradžioje ENSREG ekspertai pradėjo Baltarusijos nacionalinio veiksmų plano peržiūrą, kurią planuoja užbaigti 2021 m. rugsėjo mėn.

Saugai svarbių priemonių įgyvendinimas jau po Baltarusijos AE 1-ojo energijos bloko paleidimo ir eksploatavimo yra netoleruotinas. Ypatingai tokių priemonių, kurios yra susijusios su ekstremaliais seisminiais įvykiais ir neprojektinių avarijų prevencija bei valdymu, nes tokie įvykiai gali nulemti radiologinius padarinius ne tik pačioje Baltarusijoje bet ir kaimyninėse šalyse.

Pažymėtina, kad eksploatuojamų BE sauga turi būti nuolat gerinama siekiant didinti jų atsparumą įrangos gedimams, vidiniams ir išoriniams poveikiams, nulemtiems tiek gamtinių reiškinių, tiek žmogaus veiklos, o naujos elektrinės privalo būti projektuojamos tinkamai atsižvelgiant į branduolinių avarijų patirtį bei vadovaujantis šiuolaikiniais saugos standartais, tai yra streso testų sąlygos joms privalo būti numatytos pradiniame projekte.

Gyventojai sako, kad kartais mato baltus dūmus, o tiksliau – vandens garus virš Baltarusijos atominės elektrinės aušinimo bokšto. Šie garai reiškia, kad Baltarusijos AE 1-asis energijos blokas veikia ir gamina elektros energiją.

Atkreipiame dėmesį, kad eksploatuojant atominę elektrinę technologinio proceso metu šiltas vanduo yra atvėsinamas ir išgarinamas aušinimo bokštuose, todėl iš jų ir kyla vandens garai. Normalaus eksploatavimo metu virš aušinimo bokšto matomi garai nėra radioaktyvūs, todėl nekelia pavojaus gyventojams bei aplinkai.

Radiacinis fonas:

Lietuvoje

Ignalinos AE aplinkoje

Plačiau >>