2018 m. sausio 16 d. Lietuvos institucijų darbo grupė peržiūrėjo Baltarusijos atominės elektrinės streso testų ataskaitą ir suformulavo daugiau kaip šimtą pastabų ir klausimų dėl šios elektrinės statomos Astrave atsparumo ekstremalių reiškinių poveikiui.
Svarbiausias Lietuvos klausimas dėl aikštelės parinkimo ataskaitoje nėra nagrinėjamas. Tai reiškia, kad šis klausimas, kaip ir kiti Lietuvai svarbūs klausimai dėl poveikio aplinkai vertinimo, dėl statybos ir būsimos eksploatavimo kokybės, saugos kultūros užtikrinimo, išliks neatsakyti.
„Papildomai prie anksčiau Lietuvos iškeltų ir iki šiol Baltarusijos neatsakytų klausimų, streso testų ataskaitos peržiūra parodė, kad ir šioje srityje Baltarusijos atominės elektrinės projektas turi trūkumų, kuriuos būtina pašalinti iki elektrinės pirmojo energijos bloko paleidimo pradžios“, – sako darbo grupės vadovas ir VATESI viršininko pavaduotojas branduolinei saugai Sigitas Šlepavičius.
Keletas darbo grupės esminių pastebėjimų:
•Baltarusijos atominės elektrinės projektas neatitinka tam tikrų šiuolaikinių saugos standartų
Nepagrįstas Baltarusijos atominės elektrinės, statomos šalia ES sienos ir vienos iš jos šalių sostinės Vilniaus, atsparumas sunkaus komercinio lėktuvo sudužimo poveikiui, kaip to reikalaujama Vakarų Europos šalių branduolinės saugos reguliavimo institucijų asociacijos (WENRA), kurios stebėtoja yra ir Baltarusijos branduolinę saugą reguliuojanti institucija, paskelbtuose dokumentuose, kurie nustato siektinus saugos reikalavimus naujoms atominėms elektrinėms.
Taip pat neužtikrintas sunkiųjų avarijų valdymo sistemos nepriklausomumas, kaip tai numato TATENA saugos standartai, atnaujinti įvertinus išmoktas pamokas po 2011 m. avarijos įvykusios Japonijos Fukušimos Daiči atominėje elektrinėje. Slėgio sumažinimui sunkiosios avarijos atveju planuojama naudoti saugos ir slėgio mažinimo vožtuvus, kurie skirti atominei elektrinei dirbant ir normaliu režimu, ir įvykus incidentams ar projektinėms avarijoms.
•Kelia abejonių Baltarusijos atominės elektrinės projekto atsparumo ekstremaliam žemės drebėjimui analizė
Atsparumo ekstremaliam žemės drebėjimui analizė remiasi 1997 m. tyrimais, t. y. pakankamai senais, neįvertinus 2004 m. įvykusio žemės drebėjimo Kaliningrado srityje. Todėl kelia abejonių ataskaitoje pateikti projektinio ir maksimalaus projektinio žemės drebėjimo įvertinimai. Iš pateiktos informacijos neaišku, ar analizuojant buvo taikytas tikimybinis saugos vertinimas, rekomenduojamas TATENA saugos standartuose. Be to, skirtinguose Baltarusijos pateiktuose dokumentuose ir paaiškinimuose, pateikiamos skirtingos projektinio ir maksimalaus projektinio žemės drebėjimo galingumo vertės. Taip pat ataskaitoje tik svarstoma galimybė stiprinti Baltarusijos atominės elektrinės projekto atsparumą ekstremaliam žemės drebėjimui.
•Nevertinti šalia Baltarusijos atominės elektrinės esančių miškų galimų gaisrų bei kitų pavojų padariniai
Ataskaitoje nevertintas galimo gaisro pavojus miškuose, esančiuose šalia Baltarusijos atominės elektrinės. Taip pat nevertintas toks ekstremalus reiškinys, kaip galimas potvynis dėl žemės drebėjimo, kuris gali įvykti sugriuvus trims Neries upės dirbtiniams vandens tvenkiniams ir šio įvykio padariniai elektrinės saugai.
•Trūksta pasirinktų ekstremalių įvykių sąrašo pagrindimo
Ataskaitoje nepagrįsta, kodėl vertinimui pasirinkti būtent tie ekstremalūs įvykiai ar reiškiniai kurie gali nulemti pačias rimčiausiais avarijas su rimčiausiais padariniais.
•Ataskaitoje daug deklaratyvių teiginių, kurie streso testų ataskaitoje nėra pagrįsti
Deklaratyvių teiginių pavyzdžiai:
- ataskaitoje teigiama, kad sunkiosios avarijos atveju, atominės elektrinės projekte yra numatytos techninės ir organizacinės priemonės, skirtos atominę elektrinę grąžinti į kontroliuojamą būseną, bet nenurodyta, kokios konkrečios priemonės leidžia tai padaryti ir jos nepagrįstos;
- ataskaitoje įvardinta, kad nors atominės elektrinės projekte yra keletas skirtingų sistemų, skirtų valdyti avarijas, tačiau nurodyta, jog avarijų valdymą galima pagerinti, bet nepaaiškinta, kokios konkrečios papildomos saugos gerinimo priemonės tam yra būtinos;
- ataskaitoje teigiama, kad išorinis apsauginis gaubtas apsaugos reaktoriaus pastatą nuo išorinių pavojų, bet nuo kokių išorinių pavojų nenurodyta.
Taip pat nepagrįstas įrenginių darbingumas esant ekstremalioms aplinkos sąlygoms, trūksta informacijos apie saugos funkcijas atliekančių sistemų veikimą ir patikimumą, nuosekliai nenurodyti Baltarusijos elektrinės darbuotojų veiksmai avarinių situacijų ir avarijų metu.
Lietuvos specialistai yra įsitikinę, kad Baltarusijos atominės elektrinės sauga privalo būti užtikrinta įvairių ekstremalių situacijų (reiškinių) metu ir visos ataskaitoje numatytos bei tarptautinės peržiūros metu pasiūlytos saugos gerinimo priemonės turi būti įgyvendintos iki Baltarusijos atominės elektrinės pirmojo energijos bloko paleidimo pradžios.
Suformuluotos pastabos ir klausimai iki 2018 m. sausio 25 d. bus pateikti Europos Komisijos ir Europos branduolinę saugą reguliuojančių institucijų grupės (ENSREG) sudarytai tarptautinei ekspertų darbo grupei.
Baltarusijos atominės elektrinės streso testų ataskaitos peržiūroje Lietuvoje dalyvauja Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI), Lietuvos energetikos institutas, UAB „VAE SPB“, valstybės įmonė Ignalinos atominė elektrinė, Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, valstybės įmonė Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūra.
