Praėjo penkeri metai po vienos iš didžiausių pasaulyje branduolinių avarijų – avarijos Fukušima Daiiči branduolinėje elektrinėje Japonijoje. Šios avarijos priežastys, skirtingai nuo kitų dviejų reikšmingiausių pasaulyje branduolinių avarijų – Trijų Mylių salos branduolinėje elektrinėje (JAV, 1979) ir avarijos Černobylio branduolinėje elektrinėje (Sovietų Sąjunga, dabartinė Ukraina, 1986) – buvo ne įrangos gedimai ar jos konstrukciniai trūkumai bei žmogaus klaidos, bet ypatingai ekstremalūs gamtiniai reiškiniai – neįtikėtinai didelis žemės drebėjimas ir jo sukeltas cunamis.

Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio šalių, buvo iškart sureaguota į avariją branduolinėje elektrinėje Japonijoje. VATESI 2011 m. kovo 12 d. pirmą kartą VATESI istorijoje ne pratybų metu paskelbė avarinio centro dalinę parengtį ir organizavo dvi savaites trukusį 24 valandų per parą budėjimą. VATESI specialistai nuolat sekė žinias iš Japonijos, nagrinėjo gaunamą iš Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) ir kitų prieinamų šaltinių informaciją, nuolat informavo apie padėtį Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų valdymo komisiją, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą, Radiacinės saugos centrą, Aplinkos apsaugos agentūrą ir kitas atsakingas institucijas bei rengė informaciją visuomenei.

VATESI specialistai analizuoja visą prieinamą informaciją apie avariją Fukušima Daiiči branduolinėje elektrinėje ir jos padarinius bei sistemingai prižiūri, kad Lietuvoje visuose branduoliniuose įrenginiuose – ar tai būtų branduolinė elektrinė, ar branduolinio kuro saugykla, ar radioaktyviųjų atliekų įrenginys – būtų užtikrinamas nuolatinis saugos gerinimo procesas, o tuo pačiu ir kuo aukštesnis saugos lygis, atitinkantis TATENA ir Europos Sąjungos saugos reikalavimus.

Daugiau įdomios informacijos apie avarijos eigą, priežastis ir išmoktas pamokas (pdf)